Veronika dažniausiai aiškinama kaip „pergalės nešėja“ arba „ta, kuri atneša pergalę“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų junginiu Phereníkē, sudarytu iš žodžių phérō – „nešti“ ir níkē – „pergalė“.
Pažodinis vertimas pabrėžia pergalės atnešimo veiksmą. Senovės graikų kultūroje pergalė buvo siejama su deive Nikė, vaizduota sparnuota moterimi. Todėl šis aiškinimas turi aiškų istorinį ir kultūrinį kontekstą.
Vėlesnėje lotynų tradicijoje susiformavo forma Veronica. Jai prigijo ir alternatyvus aiškinimas pagal lotynišką junginį vera icon, reiškiantį „tikras atvaizdas“. Šis aiškinimas laikomas liaudiška etimologija, o ne pagrindine kalbine kilme.
Krikščioniškoje tradicijoje tikrasis atvaizdas siejamas su šventosios Veronikos pasakojimu. Pagal legendą ji nušluostė Kristaus veidą, o audekle liko jo atvaizdas. Dėl šio pasakojimo Veronika įgijo atvaizdo, atminimo ir užuojautos simboliką.
Taigi pripažįstamos dvi pagrindinės interpretacijos. Pirmoji remiasi graikiška pergale, antroji – lotynišku religiniu simboliu. Skirtingais laikotarpiais Veronika buvo suvokiama ir kaip triumfo, ir kaip tikėjimo ženklas.
