Ventūra siejama su lotynų kalbos žodžiu „ventura“, reiškiančiu būsimą įvykį, likimą arba tai, kas laukia ateityje. Lietuviškai ši reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „ateitis“, „likimas“ arba „laiminga lemtis“.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda visuose šaltiniuose. Vienuose aiškinimuose pabrėžiamas ateities įvykis, kituose – palanki lemtis ir sėkmingas gyvenimo kelias. Toks skirtumas susijęs su lotyniško žodžio vartojimu skirtinguose kontekstuose.
Krikščioniškoje tradicijoje panašus žodis dažnai siejamas su dieviška apvaizda ir pasitikėjimu ateitimi. Italų bei ispanų kultūrose žodis „ventura“ gali reikšti sėkmę, laimę arba palankiai susiklosčiusias aplinkybes. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės vardo reikšmės įrodymai.
Simboliškai Ventūra gali būti suprantama kaip vilties, gero laukimo ir naujos pradžios ženklas. Viduramžių tekstuose likimas neretai vaizduotas kaip nenuspėjama jėga. Vėlesnėje kalboje ši sąvoka įgijo palankesnį, sėkmę reiškiantį atspalvį.
