Veliuona neturi vienos visuotinai pripažintos pažodinės reikšmės kaip įprastas lietuviškas asmenvardis. Šis pavadinimas pirmiausia siejamas su istorine Lietuvos vietove ir jos aplinka.
Kalbotyroje pavadinimas siejamas su lietuvių kalbos žodžiais, susijusiais su vėlėmis, mirusiųjų atminimu ir senaisiais tikėjimais. Toks aiškinimas dažnai pateikiamas kaip galima simbolinė sąsaja, tačiau jis nėra galutinai įrodytas. Pažodinis vertimas į dabartinę lietuvių kalbą todėl nėra tikslus.
Senosiose baltų tradicijose vėlės buvo suvokiamos kaip mirusiųjų dvasios. Jos siejosi su protėvių atminimu, kapų pagarba ir ryšiu tarp gyvųjų bei mirusiųjų. Dėl šios priežasties pavadinimui kartais suteikiama atminimo, tęstinumo ir dvasinio ryšio simbolika.
Kituose aiškinimuose akcentuojamas vietovardžio savarankiškumas. Pagal šią poziciją jo reikšmė negali būti patikimai išversta vienu dabartinės kalbos žodžiu. Veliuona kultūriniame kontekste dažniau suvokiama kaip istorinis Lietuvos ženklas, o ne tiesioginis kasdienio žodžio atitikmuo.
