Vėjūnas simboliškai reiškia su vėju susijusį žmogų arba vėjo lydimą asmenį. Pažodinis aiškinimas siejamas su lietuvišku žodžiu „vėjas“, kuris verčiamas kaip „wind“ anglų kalba. Lietuvių kalboje vėjas reiškia judantį oro srautą, gamtos jėgą ir nuolat kintantį reiškinį.
Vardo reikšmė nėra vienareikšmė kaip tiesioginis žodyno terminas. Ji dažniausiai aiškinama simboliškai, remiantis gamtos vaizdiniais ir lietuviška žodžių kūryba. Vėjas įvairiose kultūrose siejamas su laisve, kelione, permaina ir nematoma galia. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne patikrinamam žmogaus apibūdinimui.
Lietuvių tautosakoje vėjas dažnai vaizduojamas kaip judėjimo, audros arba pasaulio kaitos ženklas. Kai kuriose tradicijose jis suvokiamas kaip dvasinio įkvėpimo ir gyvybinio alsavimo simbolis. Vėjūnas todėl gali būti suprantamas kaip gamtos stichiją primenantis vardas.
Kitas galimas aiškinimas susijęs su vėjo nešama kryptimi ir plačia erdve. Tokiu atveju reikšmė perteikia kelio, horizontų ir nevaržomo judėjimo vaizdinius. Vėjūnas neturi nusistovėjusios religinės doktrininės reikšmės.
