Vėjas pažodžiui reiškia judantį orą, kuris susidaro dėl skirtingo atmosferos slėgio. Tai lietuviškas bendrinis žodis, vartojamas gamtos reiškiniui įvardyti. Vardas siejamas su oro srautu, kryptimi ir nuolatine kaita.
Reikšmės pagrindas yra lietuvių kalbos žodis „vėjas“. Jo tiesioginis vertimas į bendrinę kalbą išlieka toks pats. Skirtingose tradicijose vėjas dažnai simbolizuoja laisvę, judėjimą, kelionę ir nematomą jėgą. Šios simbolinės reikšmės priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne žodyno apibrėžimui.
Senovės graikų tradicijoje skirtingi vėjai buvo siejami su dievybėmis ir pasaulio kryptimis. Romėnų kultūroje vėjai turėjo savus dieviškus įvaizdžius. Lietuvių tautosakoje vėjas dažnai vaizduojamas kaip veikli, nepastovi ir paslaptinga gamtos galia. Vėjas gali reikšti ir permainą, nes jo kryptis bei stiprumas nuolat keičiasi.
Kai kuriuose šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose šiam žodžiui priskiriamos laisvės ir veržlumo asociacijos. Tai simbolinis vardų kultūros aiškinimas, o ne moksliškai patvirtinta asmens savybių prognozė. Vardo reikšmė išlieka tiesiogiai susijusi su gamtos reiškiniu ir jo vaizdiniais.
