Vanilija pažodžiui siejama su vanile, jos kvapu ir saldžiu aromatu. Lietuviškai šis žodis reiškia prieskoninį augalą, jo vaisių arba iš jo gaunamą kvapiąją medžiagą. Originalus ispanų žodis vainilla verčiamas kaip „maža ankštelė“ arba „mažas dėklas“.
Ši reikšmė kyla iš vanilės vaisiaus formos. Jo ankštelė yra pailga, uždara ir primena mažą talpyklą. Botanikos bei kulinarijos kontekste Vanilija siejama su saldumu, švelniu kvapu ir išskirtiniu skoniu.
Skirtingose kultūrose vanilės aromatas dažnai interpretuojamas simboliškai. Jis gali reikšti jaukumą, malonumą, šventiškumą arba prabangą. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam suvokimui, todėl nėra tiesioginės žodžio reikšmės dalis.
Europos kalbinėje tradicijoje šis žodis dažniausiai suprantamas kaip augalo, prieskonio arba kvapiosios medžiagos pavadinimas. Kaip asmenvardis jis perteikia gamtos, skonio ir aromato įvaizdį. Viena pripažinta reikšmė nurodo vanilę, o kita pabrėžia mažos ankštelės vaizdinį.
