Vandenė pažodžiui siejama su lietuvių kalbos žodžiu „vanduo“. Šis žodis į lietuvių kalbą verčiamas kaip „water“, jei lyginamas su anglų kalba. Lietuviškame kontekste pagrindinė reikšmė yra vanduo, vandens stichija arba su ja susijęs vaizdinys.
Vandenė gali būti suprantama kaip poetiškas vandens įasmeninimas. Tokia interpretacija nėra atskira žodyno reikšmė, todėl ją reikia skirti nuo tiesioginio kalbinio aiškinimo. Vanduo įvairiose kultūrose siejamas su gyvybe, apsivalymu, atsinaujinimu ir nuolatine kaita.
Senovės graikų tradicijoje vanduo priklausė keturioms pagrindinėms stichijoms. Krikščioniškoje simbolikoje jis siejamas su krikštu, nuplovimu ir dvasiniu atsinaujinimu. Baltų kultūros vaizdiniuose vanduo buvo susijęs su šaltiniais, upėmis, ežerais ir gyvybės palaikymu.
Vandenė gali turėti ir platesnį poetinį aiškinimą. Ji gali reikšti vandens dukterį, vandens saugotoją arba būtybę, susijusią su vandens pasauliu. Šios reikšmės yra simbolinės, o ne vienodai pripažintos kalbotyroje. Vienos nusistovėjusios antrosios žodyninės reikšmės šiam vardui nėra.
