Vandalinas dažniausiai aiškinamas kaip keliautojo arba klajūno reikšmę turintis vardas. Su šia reikšme siejamas lotyniškas žodis „Vandalus“, lietuviškai reiškiantis vandalą arba vandalų žmogų. Vis dėlto toks vertimas nėra visiškai tikslus, nes pirminė genties pavadinimo prasmė nėra patikimai nustatyta.
Senesniuose aiškinimuose vardas siejamas su judėjimu, keliavimu ir gyvenamosios vietos keitimu. Šios interpretacijos kyla iš galimų germanų kalbų sąsajų su šaknimi, reiškiančia klajojimą arba keliavimą. Kalbininkai šią versiją vertina atsargiai, nes tiesioginių įrodymų trūksta.
Vandalinas kultūriniuose pasakojimuose gali simbolizuoti laisvę, nepritapimą ir nuolatinį ieškojimą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne patvirtinta žodyno reikšmė. Vėlesnėje Europos kultūroje žodis „vandalas“ įgijo niokojančio žmogaus reikšmę. Šis atspalvis atsirado dėl istorinių pasakojimų apie vandalų gentį ir vėlesnio jos įvaizdžio. Todėl Vandalinas gali būti aiškinamas dviem kryptimis: kaip keliautojas arba kaip su vandalų vardu susijęs asmuo. Pirmoji kryptis laikoma neutralesne, o antroji priklauso nuo istorinio bei kultūrinio konteksto.
