Valerijona siejama su lotynų kalbos žodžiu „valere“. Lietuviškai jis verčiamas kaip „būti stipriam“, „būti sveikam“ arba „turėti jėgų“.
Pažodinė reikšmė remiasi fizinės ir dvasinės būklės tvirtumu. Ji nurodo gyvybingumą, atsparumą ir gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą. Šios reikšmės nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Romėnų kultūroje žodžio „valere“ reikšmė buvo susijusi su sveikata, gerove ir pajėgumu. Senosiose Europos tradicijose tokie žodžiai dažnai turėjo palinkėjimo pobūdį. Vardas galėjo išreikšti norą, kad žmogus būtų sveikas ir gyventų tvirtai.
Simboliniuose aiškinimuose Valerijona gali reikšti vidinę atramą, ištvermę ir gebėjimą atsilaikyti sudėtingomis aplinkybėmis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne patikrintas psichologinis dėsnis.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama plačiau. Jai priskiriamos sveikatos, stiprybės, geros būklės ir sėkmingo atsparumo sąvokos. Valerijona todėl gali būti suprantama kaip vardas, siejamas su tvirta gyvybine galia.
