Valentina reiškia „sveika“, „stipri“ arba „gyvybinga“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu valere, lietuviškai reiškiančiu „būti sveikam“ arba „turėti jėgų“.
Pažodinė reikšmė kalba apie gerą fizinę būklę, atsparumą ir gyvybingumą. Senovės Romos kultūroje sveikata buvo laikoma svarbia žmogaus gerovės dalimi. Todėl reikšmė galėjo būti suprantama kaip palinkėjimas išlikti tvirtai ir sveikai.
Krikščioniškoje tradicijoje šis žodinis pagrindas siejamas su šventojo Valentino vardo šeima. Vis dėlto pati reikšmė nėra tiesioginis religinis simbolis. Ji pirmiausia apibūdina sveikatą ir jėgą.
Skirtingais laikotarpiais Valentina galėjo būti suvokiama kaip gyvybingumo, atsparumo ir fizinės gerovės ženklas. Simboliniuose aiškinimuose šiai reikšmei priskiriama vidinė ištvermė, tačiau tai kultūrinė interpretacija, o ne mokslinis faktas. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir aiškinimas „stipri“, kuris laikomas artimu pagrindinei reikšmei. Kitas variantas – „sveikatinga“ arba „turinti gerą sveikatą“. Šie variantai kyla iš tos pačios lotyniškos žodžių šeimos.
