Valė siejama su reikšmėmis „stipri“ ir „sveika“. Šios reikšmės kildinamos iš lotynų kalbos žodžio valere, reiškiančio „būti stipriam“, „būti sveikam“ arba „turėti jėgų“.
Valė dažniausiai suvokiama kaip trumpesnė Valerijos forma. Todėl jos reikšmė remiasi lotynišku asmenvardžiu Valeria ir bendra valere šaknimi. Pažodinė reikšmė pabrėžia fizinę sveikatą, atsparumą bei gyvybingumą.
Senovės Romos tradicijoje ši reikšmė buvo susijusi su gera sveikata ir tvirta būkle. Romėnų kalboje žodis valere galėjo reikšti ir gebėjimą išlikti pajėgiam. Vėlesnėje krikščioniškoje kultūroje tokia reikšmė simboliškai sieta su dvasiniu atsparumu.
Valė reikšmė skirtinguose laikotarpiuose galėjo būti suprantama plačiau. Ji galėjo žymėti ne vien kūno sveikatą, bet ir vidinį tvirtumą. Tai simbolinis aiškinimas, o ne moksliškai nustatyta vardo savybė.
Kai kuriuose šaltiniuose Valė siejama su Valerija, kituose ji laikoma savarankiška trumpąja forma. Abu aiškinimai remiasi ta pačia lotyniška šaknimi.
