Valdemara reiškia „garsi valdovė“ arba „šlovinga valdanti“. Ši interpretacija siejama su dviem senosios germanų kalbos žodžių šaknimis.
Pirmoji šaknis wald reiškia „valdyti“, „valdžia“ arba „viešpatavimas“. Antroji šaknis mari reiškia „garsus“, „žymus“ arba „šlovingas“. Todėl pažodinė reikšmė apibūdina valdžią, lydimą pripažinimo ir garbės.
Valdemara reikšmė tradiciniuose aiškinimuose siejama su autoritetu, vieša atsakomybe ir pagarba. Tai simbolinė interpretacija, o ne mokslinis žmogaus savybių aprašymas.
Europos vardų tradicijose valdovo įvaizdis dažnai reiškė pareigą saugoti bendruomenę. Garsumas buvo suprantamas kaip geras vardas, pelnytas darbais, o ne vien viešumu.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „šlovingas valdovas“. Moteriškoji forma leidžia ją lietuviškai aiškinti kaip „šlovinga valdovė“.
Viduramžių kultūroje tokie reikšmės elementai siejosi su dinastiniu prestižu ir politiniu teisėtumu. Vėlesniais laikotarpiais valdžios vaizdinys tapo platesnis, apimdamas atsakomybę, sprendimų galią ir gebėjimą vadovauti.
Valdemara reikšmė neturi vienintelio privalomo vertimo. Skirtingi vardų žodynai gali rinktis „žymi valdovė“, „garsioji valdovė“ arba „šlovinga valdanti“.
