Vaižgantas reiškia senosios lietuvių religijos dievybę, siejamą su linais, kanapėmis ir derlingumu. Pavadinimas kildinamas iš lietuviškos mitologinės tradicijos, todėl neturi vieno tikslaus vertimo į kitą kalbą. Lietuviškame kontekste jis aiškinamas kaip dievybės vardas, susijęs su augalų augimu ir žemdirbių darbu.
Rašytiniuose šaltiniuose Vaižgantas dažniausiai siejamas su linų ir kanapių auginimu. Šie augalai buvo svarbūs buities reikmėms, audiniams, virvėms ir aliejui gaminti. Dėl šios sąsajos vardui priskiriama augimo, derliaus ir žemės dosnumo simbolika.
Mitologinė reikšmė yra kultūrinis aiškinimas, o ne patikrinamas asmens bruožų apibūdinimas. Kai kuriuose aiškinimuose Vaižgantas laikomas augmenijos arba žemdirbystės globėju. Kituose tekstuose jis apibūdinamas siauriau, kaip linų ir kanapių dievybė.
Vardo reikšmė glaudžiai susijusi su baltų pasaulėžiūra. Joje augalų augimas buvo siejamas su gyvybės tęstinumu ir bendruomenės gerove. Vaižgantas šiuolaikiniame kultūriniame kontekste primena lietuvių mitologijos sluoksnį ir senąjį ryšį su žeme.
