Vaiva dažniausiai aiškinama kaip lietuviškas vardas, susijęs su vaivorykšte. Lietuviškas žodis „vaivorykštė“ reiškia spalvotą šviesos lanką danguje. Todėl pažodinė vardo reikšmė siejama su vaivorykšte, spalvų derme ir dangaus reiškiniu.
Vaivorykštė įvairiose kultūrose simbolizuoja ryšį tarp dangaus ir žemės. Krikščioniškoje tradicijoje ji dažnai aiškinama kaip sandoros ir vilties ženklas. Senovės graikų mitologijoje vaivorykštė sieta su deive Iris, dievų pasiuntine. Šis ryšys priklauso kitai kultūrai ir nėra tiesioginis lietuviško vardo aiškinimas.
Baltų pasaulėjautoje dangaus reiškiniai dažnai suvokti kaip prasmingi gamtos ženklai. Dėl to vardui priskiriamos spalvų, šviesos ir darnos asociacijos. Tai simbolinės interpretacijos, o ne patikrinamos žmogaus savybių išvados.
Kitas aiškinimas sieja Vaivą su senąja lietuvių mitologine tradicija. Šioje tradicijoje vardas gali būti suprantamas kaip archajiškas gamtos reiškinio įasmeninimas. Vis dėlto pagrindinė kalbinė sąsaja išlieka vaivorykštės motyvas. Vaiva lietuviškoje kultūroje dažniausiai suvokiama kaip poetiškas gamtos ir šviesos simbolis.
