Vaitautas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „vaitas“ ir „tauta“. Lietuvių kalboje „tauta“ reiškia žmonių bendruomenę, kraštą arba istoriškai susiformavusią bendriją. Žodis „vaitas“ reiškė administracinį pareigūną, prižiūrėjusį tam tikrą vietovę ar jos gyventojus. Todėl pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „tautos vaitas“, „tautos valdovas“ arba „bendruomenės prižiūrėtojas“.
Šie vertimai nėra vienintelis galimas aiškinimas. Kai kuriuose vardotyros aiškinimuose pirmasis kamienas siejamas su valdymo, vadovavimo ar globos sampratomis. Tokiu atveju vardas simboliškai nusako asmenį, susijusį su tautos tvarka ir jos gerove. Ši interpretacija yra simbolinė, o ne tikslus istorinis apibrėžimas.
Vaitautas kultūriniame kontekste siejasi su senąja baltų vardų tradicija. Jo sandara pabrėžia ryšį tarp vadovavimo ir bendruomenės. Viduramžių Lietuvos aplinkoje tauta reiškė ne vien politinį vienetą, bet ir bendrą kilmę, kalbą bei papročius. Todėl vardas Vaitautas gali būti suvokiamas kaip pagarbus ryšio su bendruomene ženklas.
