Vaišnora tradiciškai aiškinamas kaip lietuviškos darybos vardas, siejamas su vaišėmis ir noru. Pažodinis aiškinimas galėtų reikšti „norintis vaišių“ arba „vaišingumo trokštantis žmogus“.
Pagrindiniai aiškinimo dėmenys yra lietuviški žodžiai „vaišės“ ir „norėti“. „Vaišės“ reiškia vaišinimą, svetingą priėmimą bei bendrą valgį. Veiksmažodis „norėti“ nusako troškimą, siekį arba palankų nusiteikimą.
Toks aiškinimas nėra vienintelis visiškai patvirtintas variantas. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiamas ne tiesioginis noras vaišintis, o vaišingumo troškimas. Šis skirtumas keičia akcentą nuo maisto prie svetingumo.
Lietuvių tradicijoje vaišės buvo susijusios su pagarba svečiui, bendryste ir šeimos ryšiais. Todėl reikšmė gali simbolizuoti atvirą priėmimą bei dosnų bendravimą. Tai simbolinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta asmens savybė.
Skirtingais laikotarpiais žodis „vaišės“ galėjo reikšti šventinį stalą, auką svečiui arba bendruomenės susibūrimą. Vėlesnėje vartosenoje jis dažniau siejamas su svetingumu ir šventiškumu. Vaišnora reikšmė išlieka glaudžiai susieta su lietuvišku kultūriniu vaišingumo vaizdiniu.
