Vaišmantas aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su vaišingumo ir turto vaizdiniais. Jo reikšmė dažniausiai perteikiama žodžiais „vaišingas“, „dosnus“ arba „turintis daug vaišių“. Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „vaišės“, reiškiančiu vaišių stalą, svetingą priėmimą ir vaišinimą. Antrasis dėmuo siejamas su lietuvišku būdvardžiu „mantus“, reiškiančiu turtingą, gausų arba apdovanotą.
Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „vaišėmis gausus“ arba „dosnus vaišintojas“. Tai nėra vienintelis galimas aiškinimas, nes senųjų dvikamienių vardų dėmenys kartais interpretuojami plačiau. Vienas aiškinimas pabrėžia svetingumą, kitas – gausą ir gerovę.
Lietuviškoje tradicijoje vaišės simbolizavo pagarbą svečiui, bendrystę ir šeimos dosnumą. Baltų kultūros kontekste gausus stalas buvo siejamas su bendruomenės darna bei palankumu. Šios simbolinės sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne paties vardo leksinei reikšmei. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas kaip palinkėjimas gyventi sočiai, garbingai ir apsuptam žmonių.
