Vainora yra retas lietuviškas moteriškas vardas, kurio reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta bendruosiuose vardynuose. Dažniausiai jis aiškinamas kaip sudurtinis vardas, siejamas su žodžiais „vainikas“ ir „noras“. Tokiu atveju pažodinė interpretacija galėtų būti „vainiko noras“ arba „vainikuotas noras“.
Žodis „vainikas“ yra lietuvių kalbos žodis, reiškiantis iš augalų, gėlių ar kitų medžiagų supintą žiedą. Žodis „noras“ reiškia siekimą, troškimą arba vidinį pageidavimą. Šių žodžių junginys nėra įprastas lietuvių kalbos posakis, todėl tokia reikšmė laikytina simboliniu aiškinimu.
Įvairiose kultūrose vainikas siejamas su garbe, pergale, švente ir išskirtiniu statusu. Lietuviškoje tradicijoje vainikai naudojami per šventes, apeigas, pagerbimus ir kalendorines ceremonijas. Noras dažnai simbolizuoja kryptį, siekį bei žmogaus vidinį pasirinkimą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ne su žodžiu „vainikas“, o su šaknimi „vain-“ ir savarankišku vardų darybos modeliu. Tokia versija neleidžia nustatyti vienos tikslios pažodinės reikšmės. Vainora todėl dažniausiai aiškinama kaip simbolinis, o ne žodyninis vardas.
