Vardas Vainius dažniausiai siejamas su lietuvišku žodžiu „vainikas“. Šis žodis reiškia iš augalų, šakelių ar gėlių supintą žiedą. Pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „vainiką turintis“ arba „vainikuotas“.
Lietuvių tradicijoje vainikas simbolizuoja garbę, pagerbimą ir išskirtinį statusą. Seniau vainikai buvo naudojami apeigose, šventėse, vestuvių papročiuose ir gedulo ritualuose. Dėl šių sąsajų vardas Vainius gali būti simboliškai siejamas su pagarba, iškilmingumu ir gyvenimo ciklo apeigomis.
Antikinėse Viduržemio jūros kultūrose vainikas dažnai žymėjo pergalę. Graikijoje laurų vainikas buvo skiriamas varžybų nugalėtojams ir menininkams. Romėnų tradicijoje vainikas reiškė karinę šlovę arba visuomeninį pripažinimą. Šios sąsajos yra simbolinės, o ne tiesioginis vardo vertimas.
Kai kuriuose aiškinimuose Vainius siejamas su pergalės ir pagerbimo vaizdiniais. Kitas aiškinimas pabrėžia patį vainiko objektą, jo formą ir apeiginę paskirtį. Todėl vardas gali reikšti ir vainiką, ir vainikavimo simboliką.
