Vaidota tradiciškai aiškinama kaip tautą ginanti arba žmones sauganti. Ši interpretacija siejama su lietuviškų dvikamienių vardų sandara. Joje išryškinamas dėmuo „taut“, siejamas su lietuvišku žodžiu „tauta“. Pažodžiui tai gali būti perteikiama kaip „tautos“ arba „žmonių“ sąvoka.
Vardo reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kalbininkų aiškinimuose gali skirtis pirmojo dėmens interpretacija. Todėl greta tautos gynėjos aiškinimo pasitaiko ir platesnė žmonėms skirto rūpesčio reikšmė. Šios formuluotės laikytinos tradicinėmis interpretacijomis, o ne tiksliais žodyno vertimais.
Lietuvių vardų tradicijoje tautos ir žmonių motyvai dažnai siejami su bendruomenės tęstinumu. Tokia reikšmė simboliškai pabrėžia atsakomybę už savus žmones. Istoriniame baltų kultūros kontekste bendruomenės apsauga buvo svarbi socialinė vertybė. Todėl Vaidota reikšmė gali būti suvokiama kaip ryšio su tauta ir jos gerove ženklas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su saugojimo, gynimo ir atsakomybės idėjomis. Tai simbolinis kultūrinis skaitymas, todėl jis neapibūdina konkretaus žmogaus. Reikšmė pirmiausia nurodo idealą, susijusį su bendruomenės išsaugojimu ir rūpesčiu žmonėmis.
