Vadimas dažniausiai aiškinamas per senąjį slavų žodį vaditi. Šis veiksmažodis reiškė ginčytis, kaltinti arba priekaištauti. Todėl pažodinė reikšmė siejama su ginču, kaltinimu ir žodiniu nesutarimu.
Kalbininkai šį aiškinimą laiko tikėtinu, tačiau ne visi šaltiniai jį vertina vienodai. Kai kuriuose vardynuose nurodoma platesnė reikšmė, susijusi su varžymusi arba ginčo kėlimu. Tokios interpretacijos remiasi slavų kalbų žodžių daryba.
Vadimo reikšmė įvairiose tradicijose dažnai suvokiama simboliškai. Ginčas gali reikšti ne vien konfliktą, bet ir tiesos paiešką, nuomonių susidūrimą ar gebėjimą ginti poziciją. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas asmenybės apibūdinimas.
Religiniame kontekste reikšmę papildė šventojo Vadimo iš Persijos istorija. Jo vardas siejamas su krikščioniškosios tradicijos kankiniu. Ši sąsaja suteikė vardui ištvermės ir tikėjimo simbolikos, nors nepakeitė pirminio kalbinio aiškinimo.
Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas tiesiogiai arba simboliškai. Šiuolaikiniuose vardynuose dažniausiai pateikiamas ginčo, kaltinimo ir argumentuoto nesutarimo aiškinimas.
