Vacys reiškia „daugiau šlovės“ arba „daug šlovės“. Ši reikšmė siejama su senuoju slavų junginiu, verčiamu kaip „daugiau“ ir „šlovė“. Pirmasis dėmuo nurodo gausą, o antrasis siejamas su garbe, pripažinimu ir geru vardu.
Pažodinė reikšmė nėra žmogaus savybių aprašymas. Ji veikiau perteikia palinkėjimą garbingai gyventi ir pelnyti pagarbą. Viduramžių slavų vardyne tokie reikšminiai junginiai dažnai buvo naudojami sudurtiniuose asmenvardžiuose. Jie išreiškė šeimos viltį dėl kilnaus gyvenimo ir gero palikimo.
Vacys gali būti suprantamas kaip trumpesnė vardo forma, išlaikiusi pagrindinę reikšmės kryptį. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas aiškinimas „šlovingas“ arba „tas, kuris turi daugiau šlovės“. Šios formuluotės laikomos giminingomis, nors jų pažodinis tikslumas skiriasi.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė susijusi su šventojo Vaclovo kultu. Jo vardas vėliau tapo doros, pareigos ir kilnaus valdovo simboliu. Toks simbolinis aiškinimas priklauso kultūros tradicijai, o ne žodyno apibrėžimui. Skirtingais laikotarpiais šlovė galėjo reikšti ne viešą garsą, bet garbę, atminimą ir moralinį autoritetą.
