Uršulė pažodžiui reiškia „mažoji meška“ arba „meškutė“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu ursa, reiškiančiu „meška“.
Mažybinė forma ursula reiškia mažąją arba jauną mešką. Tokia reikšmė nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Ji veikiau perteikia simbolinį ryšį su gyvūnu, kuris skirtingose tradicijose vertintas nevienodai.
Europos tautos mešką dažnai laikė jėgos, ištvermės ir laukinės gamtos simboliu. Senosiose Šiaurės Europos tradicijose šis gyvūnas siejosi su mišku, žiemos miegu ir atsinaujinimu. Krikščioniškoje kultūroje pati vardo reikšmė išliko lotyniška, tačiau ją sustiprino šventosios Uršulės kultas.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ne jėga, o mažybinis ir švelnus reikšmės atspalvis. Todėl Uršulė gali būti suprantama kaip „mažoji meška“, „meškutė“ arba „jauna meška“.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suvokiama tiesiogiai arba simboliškai. Uršulė išlaiko ryšį su gamtos vaizdiniais, lotynišku žodynu ir krikščioniška Europos kultūra.
