Ursinas siejamas su lotynišku žodžiu „ursus“, kuris lietuviškai reiškia „lokys“ arba „meška“. Pažodinė reikšmė remiasi gyvūno pavadinimu, o ne abstrakčia savybe ar veiksmu.
Lokys įvairiose Europos tradicijose laikytas miško valdovu, ištvermės simboliu ir gamtos jėgos ženklu. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, todėl jos neapibūdina kiekvieno vardo turėtojo. Senovės Romos aplinkoje lokio įvaizdis galėjo reikšti fizinę galią, atsparumą ir laukinės gamtos didingumą.
Krikščioniškoje tradicijoje su lokio simbolika susiję keli šventųjų pasakojimai. Juose lokys kartais vaizduojamas kaip sutramdyta gamtos jėga arba stebuklingo įvykio dalyvis. Tokie pasakojimai suteikė gyvūno įvaizdžiui moralinių ir religinių prasmių.
Ursinas gali būti suvokiamas kaip lokio vardo forma, susijusi su ramia galia ir atsparumu. Tai simbolinis aiškinimas, o ne patikrinamas asmens charakterio aprašymas. Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama žodžiais „lokinis“, „susijęs su lokiu“ arba „meškiškas“.
