Ursas reiškia „lokys“ arba „meška“. Tai pažodinis lotynų kalbos žodžio ursus vertimas į lietuvių kalbą. Žodis nurodo didelį laukinį žinduolį, priklausantį lokinių šeimai.
Ursas siejamas su gamtos jėga, ištverme ir laukinės aplinkos didingumu. Šios sąsajos priklauso simbolinėms interpretacijoms, o ne tiesioginei žodžio reikšmei. Europos tautų tradicijose lokys dažnai laikytas miško valdovu ir stiprios gyvybinės energijos ženklu.
Šiaurės Europos pasakojimuose lokys kartais vaizduojamas kaip globėjas, karys arba laukinės tvarkos sergėtojas. Slavų, baltų ir germanų kultūrose jam priskirta pagarba dėl fizinės galios bei gebėjimo išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Krikščioniškoje simbolikoje lokys gali turėti skirtingas reikšmes, priklausomai nuo konkretaus pasakojimo.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama ne vien su lokiu, bet ir su meška kaip gyvūnu, atspindinčiu gausą bei motinišką globą. Toks aiškinimas yra kultūrinis, todėl negali būti laikomas vieninteliu žodžio reikšmės paaiškinimu.
