Urbonas reiškia „miesto gyventojas“ arba „miestietis“. Ši reikšmė siejama su lotynišku žodžiu urbanus, lietuviškai reiškiančiu „miestietiškas“ arba „susijęs su miestu“.
Pažodinė reikšmė nurodo žmogų, gyvenantį mieste, arba asmenį, susijusį su miesto kultūra. Senovės Romoje miesto gyvenimas buvo siejamas su pilietinėmis pareigomis, teise ir išsilavinimu. Todėl žodis urbanus galėjo reikšti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir kultūringą elgesį.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo papildomą religinį kontekstą. Ją skleidė keli popiežiai, pasirinkę Urbanus vardą. Vis dėlto šis ryšys nepakeitė pagrindinės žodinės reikšmės.
Kai kuriuose aiškinimuose Urbonas simboliškai siejamas su tvarka, bendruomeniškumu ir miesto gyvenimu. Šios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nelaikomos tiesioginiu vardo apibrėžimu. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas kaip lotyniškos kultūros, religinės tradicijos arba miesto tapatybės ženklas. Urbonas išlaiko aiškią sąsają su urbanistine aplinka ir pilietiniu gyvenimu.
