Undinė pažodžiui reiškia vandens būtybę arba vandens nimfą. Lietuviškas žodis „undinė“ siejamas su vandens pasauliu, ežerais, upėmis ir paslaptingomis gelmėmis. Tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą yra „vandens dvasia“ arba „vandens nimfa“.
Undinė reiškia mitinę moteriškosios lyties būtybę, gyvenančią vandenyje. Lietuvių tautosakoje tokie vaizdiniai siejami su gamtos jėgomis, vandens paslaptimi ir ribine erdve. Tai kultūrinė simbolika, o ne faktinis žmogaus apibūdinimas.
Europos tradicijose vandens būtybės dažnai vaizduojamos kaip gražios, paslaptingos ir ne visiškai žmogaus pasauliui priklausančios esybės. Romantizmo literatūroje jos tapo jausmų, laisvės ir nepasiekiamo pasaulio simboliais. Skirtinguose kūriniuose jų vaizdinys gali būti švelnus, dramatiškas arba grėsmingas.
Undinė kultūroje dažnai simbolizuoja ryšį su gamta ir emocinį gelmės pojūtį. Literatūrinė reikšmė gali skirtis nuo tautosakinės, nes kūrėjai šį įvaizdį pritaiko individualiai. Vardo reikšmė išlieka susijusi su vandeniu, mitologija ir vaizduote.
