Ulrika dažniausiai aiškinama kaip „kilni valdovė“ arba „paveldėtoja, turinti galią“. Ši interpretacija siejama su senosios vokiečių aukštaičių kalbos žodžiais „uodal“ ir „rīhhi“. Pirmasis žodis reiškia paveldą, protėvių turtą arba kilmingą valdą. Antrasis nusako galią, valdžią, turtingumą ar įtakingumą.
Pažodinis reikšmės aiškinimas nėra visiškai vienodas. Vienuose šaltiniuose vardas verčiamas kaip „turtinga paveldėtoja“. Kituose pabrėžiama „galingos kilmės“ arba „kilmingos valdovės“ idėja. Šie skirtumai atsiranda dėl skirtingo senųjų žodžių vertimo ir interpretavimo.
Vardo reikšmė susijusi su paveldo, atsakomybės ir autoriteto simbolika. Europos kilmingųjų tradicijose paveldas reiškė ne tik materialų turtą. Jis apėmė šeimos vardą, pareigas ir atsakomybę už bendruomenę. Vėlesnėse kultūrinėse interpretacijose Ulrika siejama su orumu, vidine laikysena ir gebėjimu saugoti tai, kas perduota ankstesnių kartų. Tai simbolinės asociacijos, o ne objektyvūs žmogaus savybių aprašymai. Viduramžių vardų aiškinimuose valdžia dažnai buvo suprantama kaip pareiga tarnauti tvarkai, šeimai ir kraštui. Todėl šio vardo reikšmė jungia paveldą su atsakingu autoritetu.
