Ulrichas reiškia „paveldo valdovas“ arba „tas, kurio valdžia susijusi su paveldėtu turtu“. Ši reikšmė siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiais „uodal“ ir „rīc“. Pirmasis žodis verčiamas kaip „paveldas“, „tėvonija“ arba „protėvių nuosavybė“. Antrasis reiškia „valdžią“, „galią“ arba „valdytoją“.
Pažodinė reikšmė jungia šeimos paveldą su atsakomybe valdyti. Viduramžių visuomenėje paveldas dažnai reiškė žemę, namus, teises ir giminės tęstinumą. Todėl reikšmė turėjo socialinį, o ne vien materialų pobūdį.
Simbolinėse interpretacijose Ulrichas siejamas su tradicijų saugojimu ir atsakingu turto naudojimu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta vardo savybė. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas valdovas, kituose – paveldėtos giminės gerovės sergėtojas.
Vokiškoje tradicijoje ši reikšmė ilgą laiką buvo suvokiama per šeimos, žemės ir pareigos sąvokas. Vėlesniais laikotarpiais ji tapo platesnė. Ulrichas galėjo simbolizuoti žmogų, tęsiantį ankstesnių kartų darbą. Šiuolaikiniame vartojime reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „paveldo valdovas“, nes senieji socialiniai kontekstai susilpnėjo.
