Uljana siejama su lotynišku žodžiu „Iulianus“, kuris lietuviškai reiškia „priklausanti Julijui“ arba „Julijaus“. Ši forma yra moteriškasis giminės vardų darinys, susijęs su senovės romėnų vardynu. Pažodinė reikšmė nurodo ryšį su Julijaus vardu, o ne konkrečią žmogaus savybę.
Kitas aiškinimas sieja Uljaną su jaunystės ir jaunatviškumo samprata. Šis aiškinimas dažnai pateikiamas vardų žinynuose, tačiau jis laikomas vėlesne simboline interpretacija. Tiesioginis lotyniškas ryšys su Julijaus vardu išlieka patikimesnis kalbinis paaiškinimas.
Romėnų tradicijoje Julijaus vardas turėjo gimininę ir socialinę reikšmę. Jis žymėjo priklausymą Julijų giminei, kuri buvo reikšminga Romos istorijoje. Vėlesnėje krikščioniškoje kultūroje moteriškosios šio vardo formos įgijo religinį atspalvį.
Uljana skirtingose kultūrose suvokiama nevienodai. Rytų slavų tradicijoje ji dažniau girdima kaip savarankiška moteriškoji forma. Lietuviškoje aplinkoje vardas siejamas su Julijos, Julijonos ir Julijanos vardų grupe. Jaunystės reikšmė čia dažniausiai suprantama simboliškai, kaip gyvumo ir atsinaujinimo ženklas.
