Ugnė tiesiogiai siejama su lietuvišku žodžiu „ugnis“. Šis žodis lietuvių kalboje reiškia liepsną, degimą ir šilumą teikiantį reiškinį.
Pažodinė reikšmė nurodo ugnies vaizdinį, o ne konkrečią žmogaus savybę. Simbolinėse interpretacijose ugnis dažnai siejama su gyvybine energija, šviesa ir atsinaujinimu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nėra objektyvūs vardo reikšmės faktai.
Baltų tradicijose ugnis turėjo ypatingą apeiginę ir buitinę reikšmę. Ji buvo siejama su namų židiniu, šeimos tęstinumu ir apsauga. Lietuvių papročiuose ugnis dažnai suvokiama kaip tarpininkė tarp kasdienio gyvenimo ir sakraliosios erdvės.
Indoeuropiečių kultūrose ugnis dažnai reiškė šviesą, apsivalymą arba ryšį su dievybėmis. Senovės graikų tradicijoje Prometėjo ugnis simbolizavo žinojimo perdavimą žmonėms. Krikščioniškoje simbolikoje liepsna siejama su tikėjimu, Šventąja Dvasia ir dvasine šviesa.
Kartais vardui priskiriamos ir platesnės reikšmės, tokios kaip „liepsnojanti“ arba „ugnies saugotoja“. Šie aiškinimai yra poetinės interpretacijos, o ne atskiros patikimai nustatytos žodyno reikšmės. Ugnė išlaiko aiškią sąsają su ugnies vaizdiniu.
