Ubaldas dažniausiai aiškinamas kaip sudurtinis germanų kilmės asmenvardis. Jo pirmasis dėmuo siejamas su senuoju žodžiu „uodal“, reiškiančiu paveldą, turtą arba paveldėtą valdą. Antrasis dėmuo siejamas su žodžiu „bald“, kuris verčiamas kaip drąsus, ryžtingas arba narsus. Todėl pažodinė reikšmė gali būti perteikiama junginiu „drąsus paveldėtojas“ arba „ryžtingas valdų saugotojas“.
Ši reikšmė nėra vienintelė visiškai nusistovėjusi interpretacija. Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama sąvokai „drąsus valdovas“, nes paveldas galėjo reikšti ne tik turtą, bet ir atsakomybę už bendruomenę. Kituose šaltiniuose akcentuojamas paveldėtos nuosavybės gynėjas.
Simboliniu lygmeniu Ubaldas siejamas su atsakomybe, tęstinumu ir pagarba šeimos palikimui. Vakarų Europos tradicijose paveldas dažnai reiškė pareigą išsaugoti giminės vardą bei turtą. Krikščioniškame kontekste drąsa galėjo būti suprantama kaip ištvermė, tarnystė ir moralinis ryžtas. Šios simbolinės sąsajos priklauso kultūriniams aiškinimams, o ne patikrinamiems asmens bruožams. Ubaldas reikšmėse jungia paveldėjimo ir narsos vaizdinius.
