Tolvydas dažniausiai aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su tolumoje matančio žmogaus įvaizdžiu. Pažodinė interpretacija artima reikšmei „tas, kuris mato toli“ arba „toliai regintis“.
Šio aiškinimo pagrindą sudaro lietuvių kalbos žodžiai „tolus“ ir „regėti“ reiškianti šaknis „vyd“. Lietuvių kalboje „tolus“ verčiamas kaip esantis dideliu atstumu arba siekiantis tolimą tikslą. Šaknis „vyd“ siejama su matymu, regėjimu ir įžvalgumu.
Tiesioginis pažodinis vertimas nėra vienintelė galima interpretacija. Kai kuriuose vardų aiškinimuose akcentuojamas ne fizinis matymas, o gebėjimas numatyti ateitį, pastebėti platesnį vaizdą ir siekti ilgalaikio tikslo. Tokia prasmė priklauso simbolinei vardų tradicijai, todėl nelaikytina objektyviu žmogaus apibūdinimu.
Baltų vardų tradicijoje tolimas regėjimas galėjo simbolizuoti išmintį, budrumą ir gebėjimą orientuotis aplinkoje. Krikščioniškame kontekste regėjimo motyvas kartais siejamas su dvasiniu supratimu, tačiau ši sąsaja nėra išskirtinai priskiriama šiam vardui. Tolvydas išlaiko aiškią lietuvišką semantinę struktūrą.
