Timotiejus reiškia „Dievą gerbiantis“ arba „Dievą pagerbiantis“. Ši reikšmė siejama su pagarba dievybei, tikėjimu ir religiniu atsidavimu. Originalus graikų žodis Timotheos lietuviškai verčiamas kaip „gerbiantis Dievą“.
Pažodinę reikšmę sudaro dvi senovės graikų kalbos dalys. Pirmoji siejama su Dievo vardu, o antroji reiškia pagarbą, garbę arba pagerbimą. Toks aiškinimas yra plačiausiai pripažįstamas vardotyroje.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo ypatingą religinį kontekstą. Biblijoje minimas Timotiejus buvo apaštalo Pauliaus mokinys ir bendradarbis. Todėl vardas dažnai siejamas su tikėjimo liudijimu, dvasiniu įsipareigojimu ir pagarba Dievui.
Skirtingose kultūrose reikšmė gali būti aiškinama simboliškai. Ji gali reikšti ne tik religinį pamaldumą, bet ir sąžiningą santykį su aukštesniais principais. Istoriniuose šaltiniuose vardas dažniausiai suvokiamas būtent per religinės pagarbos prizmę.
Kartais pateikiamas ir trumpesnis vertimas „Dievo garbintojas“. Tai nėra atskira reikšmė, o laisvesnė tos pačios graikiškos sandaros interpretacija. Timotiejus skirtingais laikotarpiais išlaikė tą pačią pagrindinę semantinę kryptį.
