Timas reiškia „Dievą gerbiantis“ arba „Dievą pagerbiantis“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų junginiu „Theos“ – Dievas, ir veiksmažodžiu „timaō“ – gerbti, pagerbti.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia pagarbą dievybei, tikėjimui ir aukštesnei moralinei tvarkai. Tai nėra tiesioginis charakterio apibūdinimas, o vardo semantinė kilmė.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė siejama su atsidavimu Dievui ir religiniu sąmoningumu. Bibliniame kontekste vardas žinomas per Timotiejų, apaštalo Pauliaus mokinį ir bendradarbį.
Senovės graikų kultūroje pagarba dievams buvo svarbi visuomenės ir asmens pareiga. Vėlesnėje krikščioniškoje vartosenoje reikšmė įgijo tikėjimo, ištikimybės ir dvasinio įsipareigojimo atspalvių.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas vertimas „gerbiantis Dievą“. Kituose vartojamas platesnis aiškinimas „Dievą mylintis“ arba „Dievo garbintojas“. Pastarasis variantas laikomas simboline interpretacija, o ne pažodiniu vertimu.
Timas trumpa forma išlaiko senesnio vardo religinę semantiką. Skirtingais laikotarpiais ji galėjo būti suvokiama kaip tikėjimo išraiška, moralinė laikysena arba pagarba sakralumui.
