Tilda reiškia „kovos stiprybė“ arba „stipri kovotoja“. Ši reikšmė siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiais „maht“ ir „hiltja“. „Maht“ reiškia galią arba jėgą, o „hiltja“ – kovą, mūšį arba ginkluotą susidūrimą.
Pažodinė reikšmė kalba ne apie fizinę agresiją, bet apie gebėjimą atlaikyti išbandymus. Simboliniuose aiškinimuose ji siejama su atkaklumu, drąsa ir vidine atrama. Tokios interpretacijos priklauso kultūrinei tradicijai, todėl nėra mokslinis žmogaus savybių aprašymas.
Viduramžių Europos vardų tradicijoje kovos motyvas dažnai reiškė garbę, pareigą ir pasirengimą ginti artimuosius. Vėlesniais laikotarpiais ši reikšmė tapo labiau simbolinė. Ji pradėta sieti su dvasine ištverme, ryžtu bei gebėjimu įveikti gyvenimo kliūtis.
Kai kuriuose aiškinimuose Tilda verčiama kaip „galinga mūšyje“. Kituose pateikiama švelnesnė interpretacija – „stipri gynėja“. Abi reikšmės kyla iš to paties semantinio junginio, tačiau skirtingai pabrėžia jėgos paskirtį.
