Teofilija reiškia „Dievo mylima“ arba „mylinti Dievą“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais theos, reiškiančiu „Dievas“, ir philos, reiškiančiu „mylimas“ arba „mylintis“.
Pažodinis aiškinimas gali būti suprantamas dviem kryptimis. Pirmoji pabrėžia Dievo meilę žmogui. Antroji nusako žmogaus meilę Dievui, tikėjimui ar dvasinėms vertybėms. Abu aiškinimai remiasi ta pačia graikiškų žodžių sandara.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė siejama su pamaldumu, dieviškuoju palankumu ir artumu tikėjimui. Tai religinis bei simbolinis aiškinimas, o ne objektyvus žmogaus savybių apibūdinimas. Senovės graikų kultūroje žodis philos turėjo platesnę reikšmę. Jis galėjo reikšti draugystę, prieraišumą, palankumą arba meilę.
Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažniau buvo aiškinama krikščioniškai. Rytų krikščionybės tradicijose panašūs vardai pabrėžė santykį su Dievu ir tikėjimo bendruomene. Lietuviškas suvokimas dažniausiai išlaiko religinį šio vardo atspalvį. Teofilija todėl gali būti interpretuojama kaip dieviškos meilės, tikėjimo ir dvasinio ryšio simbolis.
