Teofilas pažodžiui reiškia „Dievo draugas“ arba „Dievą mylintis“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais theos, reiškiančiu „Dievas“, ir philos, reiškiančiu „mylintis“, „mielas“ arba „draugiškas“.
Graikų kalboje junginys theophilos galėjo reikšti žmogų, mylimą dievybės, arba asmenį, jaučiantį meilę Dievui. Todėl vertimo kryptis priklauso nuo kalbinio ir religinio konteksto. Krikščioniškoje tradicijoje dažniausiai pabrėžiama antroji interpretacija, susijusi su pagarba Dievui ir dvasiniu artumu.
Bibliniame kontekste šis žodis tapo asmenvardžiu. Evangelijos pagal Luką pradžia kreipiasi į Teofilą, kuriam skirtas pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą. Neaišku, ar tai buvo konkretus žmogus, ar simbolinis kreipinys į Dievą mylintį skaitytoją.
Senovės graikų ir krikščioniškoje kultūroje tokia reikšmė simbolizavo tikėjimą, atsidavimą bei dvasinį ryšį. Tai simbolinė interpretacija, o ne įrodytas asmenybės apibūdinimas. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė išliko susijusi su religiniu pamaldumu ir Dievo meilės idėja.
