Teodozijus reiškia „Dievo duotas“ arba „Dievo dovana“. Ši reikšmė siejama su dovanos, malonės ir dangiškos globos sampratomis.
Vardo pagrindas yra senovės graikų junginys Theodósios. Pirmoji jo dalis theós reiškia „Dievas“, o antroji dalis dídomi reiškia „duodu“. Pažodinis aiškinimas lietuviškai būtų „Dievo duotas“.
Religiniame kontekste tokia reikšmė dažnai suprantama kaip padėkos išraiška už vaiką. Krikščioniškoje tradicijoje ji gali simbolizuoti Dievo malonę, globą ir žmogaus priklausymą tikėjimo bendruomenei. Tai yra kultūrinės interpretacijos, o ne asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Teodozijus aiškinamas kaip „Dievo dovana“. Kituose labiau pabrėžiama forma „Dievo duotas“. Abu aiškinimai remiasi tuo pačiu graikišku vardų darybos pagrindu.
Antikos ir vėlesniais krikščionybės laikotarpiais tokios reikšmės vardai dažnai turėjo religinį atspalvį. Jie išreiškė šeimos tikėjimą, dėkingumą ir viltį. Teodozijus šiuo požiūriu priklauso teoforinių vardų grupei.
