Teodota reiškia „Dievo dovanota“ arba „Dievo duota“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiais θεός (theos), reiškiančiu „dievas“, ir δοτός (dotos), reiškiančiu „duotas“.
Pažodinė reikšmė nurodo dovaną, gautą iš dieviškosios valios. Krikščioniškoje tradicijoje toks vardas galėjo išreikšti dėkingumą už gimimą arba prašymą globoti vaiką. Ankstyvųjų krikščionių aplinkoje Dievo dovanos samprata buvo susijusi su tikėjimu, malone ir gyvenimo prasme.
Graikų kultūriniame kontekste dievybės vardas dažnai tapdavo sudurtinių asmenvardžių dalimi. Todėl reikšmė buvo suprantama per ryšį su dieviškumu, o ne per vieną konkrečią dievybę. Vėlesnėje krikščioniškoje vartosenoje vardas įgijo aiškesnį religinį atspalvį.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „Dievo dovana“ arba „Dievo apdovanota“. Šie variantai laikomi artimais aiškinimais, nes skiriasi tik gramatinis ir stilistinis pateikimas. Simboliškai Teodota gali būti siejama su palaiminimu, dėkingumu ir branginama gyvybe, tačiau tai yra kultūrinė interpretacija, o ne objektyvus asmens apibūdinimas.
