Tėja dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su dieviškumu ir dangiškąja prigimtimi. Pažodinė reikšmė kildinama iš senovės graikų žodžio „thea“, lietuviškai reiškiančio „deivė“ arba „dieviškoji“.
Ši reikšmė pirmiausia nurodo moterišką dieviškos būtybės įvaizdį. Senovės graikų kultūroje žodis „thea“ galėjo būti vartojamas kalbant apie deivę apskritai. Jis ne visada reiškė konkrečią mitologinę figūrą.
Tėja simbolinėje kalbos vartosenoje siejama su dangiškumu, šviesa ir aukštesne tvarka. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginis žodžio vertimas. Graikų mitologijos kontekste dieviškumas dažnai jungė gamtos jėgas, kosmosą ir žmonių likimą.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir forma „deivė“. Kituose akcentuojama „dieviškoji“ arba „dangiška būtybė“. Šie variantai remiasi ta pačia graikiška žodžio šaknimi, tačiau skiriasi vertimo pasirinkimu.
Tėja reikšmė nėra susijusi su konkrečia profesija, socialiniu vaidmeniu ar asmenybės savybe. Ji perteikia religinį ir mitologinį vaizdinį, kuriame moteriškas dieviškumas suvokiamas kaip ypatinga, aukštesnė būties forma.
