Teisius reiškia „teisus“, „teisingas“ arba „dorovingas“. Ši reikšmė siejama su lietuvišku būdvardžiu teisus, reiškiančiu atitinkantį teisingumo principus.
Pažodžiui šis žodis nusako tai, kas yra teisinga, pagrįsta ir moraliai priimtina. Lietuvių kalboje teisumas gali apibūdinti sprendimą, elgesį, požiūrį arba žmogaus laikyseną. Reikšmė nėra susijusi vien su įstatymais. Ji apima sąžiningumą, dorą pasirinkimą ir pagarbą kitam asmeniui.
Įvairiose kultūrose teisumas dažnai simbolizuoja moralinę tvarką. Senovės graikų tradicijoje teisingumas buvo viena pagrindinių dorybių. Romėnų kultūroje panaši samprata siejosi su žodžiu iustus, reiškiančiu teisingą. Krikščioniškoje tradicijoje teisumas dažnai apibūdina gyvenimą pagal sąžinę ir moralės nuostatas.
Simboliniuose aiškinimuose Teisius gali būti suvokiamas kaip teisingumo ir doros ženklas. Tai interpretacija, o ne objektyvus asmens apibūdinimas. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ir tiesumo sąsaja, nes teisumas gali reikšti atvirą, neapgaulingą laikyseną.
Žodis teisus skirtingais laikotarpiais galėjo nusakyti ir teisinį pagrįstumą, ir moralinį teisingumą. Todėl vardo reikšmė apima kelis artimus, bet ne visiškai tapačius reikšmės atspalvius.
