Tautkantas aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su tautos ir krašto vaizdiniais. Pažodinis aiškinimas artimas junginiui „tautos kraštas“ arba „tautai priklausantis kraštas“. Žodis „tauta“ lietuvių kalboje reiškia žmonių bendruomenę, susijusią kalba, kultūra, istorija ir savimone. Antrojo dėmens aiškinimas nėra visiškai vienodas, todėl pažodinis vertimas išlieka apytikslis.
Tautkantas simboliškai gali reikšti ryšį su bendruomene, gimtine ir protėvių žeme. Toks aiškinimas priklauso simbolinei interpretacijai, o ne vienareikšmei žodyninei definicijai. Lietuviškoje kultūroje tauta dažnai siejama su kalbos išsaugojimu, istorine atmintimi ir kultūros tęstinumu. Krašto vaizdinys primena konkrečią gyvenamąją erdvę, gimtinę ir savąją žemę.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Tautkantas gali būti suprantamas kaip „tautos kampas“ ar „tautos dalis“. Toks variantas remiasi laisvesniu antrojo dėmens aiškinimu. Patikimo vienintelio vertimo nėra, todėl skirtinguose šaltiniuose galimi keli artimi paaiškinimai. Visos šios reikšmės išlieka kalbinės ir kultūrinės interpretacijos, o ne istorinis asmens apibūdinimas.
