Tautginta yra lietuviškas dūrinys, siejamas su žodžiais „tauta“ ir „ginti“. Pažodinė jo reikšmė gali būti aiškinama kaip „tautos gynėja“ arba „ginanti tautą“.
Žodis „tauta“ lietuvių kalboje reiškia žmonių bendruomenę, susietą kalba, kultūra, istorine patirtimi ir savimone. Veiksmažodis „ginti“ reiškia saugoti, užstoti, palaikyti arba neleisti skriausti. Todėl Tautginta reikšmėje susijungia bendruomenės ir apsaugos sąvokos.
Tautginta simboliškai gali priminti atsakomybę už savo žmones, kalbą ir kultūros paveldą. Toks aiškinimas priklauso simbolinei vardų interpretacijai, o ne patikrinamam asmenybės apibūdinimui. Skirtinguose kontekstuose vardas gali būti suprantamas kaip tautos saugotojos įvaizdis.
Lietuvių vardų tradicijoje junginiai su žodžiais „tauta“ ir „ginti“ siejami su bendruomeniškumu bei pareiga. Tautginta neturi vienintelės privalomos interpretacijos, todėl greta „tautos gynėjos“ galimas ir „saugiančios savo kraštą“ aiškinimas. Šie variantai išlaiko tą pačią pagrindinę semantinę kryptį.
