Tautenė dažniausiai aiškinama kaip lietuviškas vardas, siejamas su žodžiu „tauta“. Lietuvių kalboje „tauta“ reiškia žmonių bendruomenę, susietą kalba, kultūra, istorine patirtimi ir bendra savimone. Todėl pažodinė vardo interpretacija galėtų būti „tautai priklausanti“ arba „tautos duktė“.
Šis aiškinimas remiasi lietuviško žodyno prasme, tačiau nėra vienintelė oficialiai nustatyta interpretacija. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama tautinės tapatybės, bendruomenės ir kultūros tęstinumo idėja. Tokios reikšmės dažniausiai yra simbolinės, o ne tiesioginiai kalbiniai vertimai.
Tautos sąvoka lietuvių tradicijoje siejama su gimtąja kalba, papročiais, dainomis ir istorine atmintimi. Platesniame Europos kultūros kontekste ji dažnai reiškia bendrą kilmę, pilietinę savimonę arba kultūrinį ryšį. Tautenė dėl šios sąsajos gali būti suprantama kaip tautinės tapatybės simbolis.
Skirtingais laikotarpiais žodis „tauta“ įgijo ir kultūrinę, ir politinę reikšmę. XIX amžiaus lietuvių tautinio atgimimo metu jis ypač siejosi su kalbos išsaugojimu. Šiandien reikšmė dažnai suvokiama plačiau, apimant kultūrinį paveldą, bendruomeniškumą ir priklausymo jausmą.
