Taurys siejamas su lietuvišku žodžiu „taurys“, reiškiančiu laukinį jautį arba taurą. Pažodinis aiškinimas lietuviškai nusako galingą, laukinį galvijinį gyvūną.
Šis žodis reiškė didelį laukinį gyvį, gyvenusį Europos miškuose ir pievose. Tauras buvo stambus, stiprus ir sunkiai prijaukinamas gyvūnas. Dėl šių savybių jo įvaizdis simboliškai siejamas su jėga, ištverme ir laisve.
Taurys lietuviškoje kultūrinėje vaizduotėje gali priminti senąjį baltų kraštovaizdį. Tokia sąsaja yra simbolinė, o ne tiesioginis istorinis įrodymas apie vardo vartojimą. Tauras skirtingose tradicijose dažnai vaizduojamas kaip gyvybingumo, vyriškos galios ir gamtos didybės ženklas.
Senovės Europos mene laukinis jautis kartais reiškė valdžią, vaisingumą ir gyvybinę energiją. Šios reikšmės priklauso nuo konkrečios kultūros bei laikotarpio. Vardo aiškinimuose dažniausiai pabrėžiamas taurui būdingas laukinis stiprumas ir natūrali didybė.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiamas artimas aiškinimas, siejantis vardą su tauru. Kitas aiškinimas remiasi platesne giminyste su senais indoeuropiečių žodžiais, žyminčiais jautį. Šios versijos papildo viena kitą, tačiau ne visada pateikiamos vienodai.
