Tauras reiškia laukinį jautį, tiksliau, senovėje Europoje gyvenusį taurą. Lietuvių kalbos žodis „tauras“ apibūdina išnykusį stambų laukinį galviją. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip „laukinis jautis“ arba „aurochas“.
Pažodinė reikšmė remiasi gyvūno rūšimi, o ne žmogaus charakterio apibūdinimu. Taurai buvo dideli, stiprūs ir miškuose gyvenę galvijai. Paskutiniai žinomi taurų individai išnyko XVII amžiuje.
Įvairiose Europos kultūrose laukinis jautis simbolizavo gamtos galią, gyvybingumą ir laisvę. Šios reikšmės priklauso simbolinei interpretacijai, todėl jos nėra tiesioginis vardo vertimas. Senovės mene ir mitologijoje panašūs gyvūnai dažnai siejami su vaisingumu bei valdžia.
Tauras kartais siejamas su dangaus žvaigždynu ir zodiako ženklu Jaučiu. Tai atskira kultūrinė sąsaja, kilusi iš lotyniško pavadinimo „Taurus“. Lietuviško vardo reikšmė pirmiausia siejama su vietiniu žodžiu „tauras“.
