Tarvainas neturi vienos visiškai patvirtintos, visuotinai pripažintos pažodinės reikšmės. Lietuvių vardotyroje jis gali būti siejamas su žodžiu „tarvas“. Lietuvių kalboje „tarvas“ reiškia laukinį jautį, taurus arba stumbrą primenantį senovinį gyvūną.
Jeigu ši sąsaja teisinga, vardas simboliškai gali būti aiškinamas kaip susijęs su laukine gamta, jėga ir ištverme. Tokia interpretacija priklauso simbolikos sričiai, todėl nelaikytina nustatytu lingvistiniu faktu. Senosiose baltų kultūros sampratose laukinis jautis galėjo sietis su gyvybine galia, gausa ir gamtos didybe.
Kita galima analizė sieja Tarvainas su senaisiais dvikamieniais baltų vardais. Šiuo atveju antrojo kamieno aiškinimas nėra pakankamai aiškus. Dėl šios priežasties tiksli pažodinė reikšmė išlieka neapibrėžta.
Tarvainas šiandien dažniausiai suprantamas per galimą ryšį su žodžiu „tarvas“. Toks aiškinimas pabrėžia archajišką baltų pasaulėjautą ir gamtos simboliką. Patikimų šaltinių, suteikiančių vardui kitą konkrečią reikšmę, yra nedaug.
