Tadas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su aramėjų žodžiu „taddā“. Lietuviškai jis gali būti verčiamas kaip „krūtinė“, „širdis“ arba „drąsi širdis“. Tiksli pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda visuose šaltiniuose.
Kai kuriuose aiškinimuose Tadas siejamas su drąsa, ryžtu ir vidine stiprybe. Šios savybės yra simbolinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatyta vardo reikšmė. Krūtinės įvaizdis senosiose tradicijose galėjo reikšti atvirumą, gyvybingumą ir gebėjimą iškęsti sunkumus.
Kitas aiškinimas sieja vardą su aramėjišku žodžiu, reiškiančiu „mylimas“ arba „brangus“. Ši versija kai kuriuose šaltiniuose pateikiama greta aiškinimo apie drąsą. Tadas krikščioniškoje kultūroje įgijo papildomą dvasinį atspalvį dėl apaštalo Judo Tado vardo. Dėl šio ryšio vardas kartais simboliškai siejamas su ištikimybe ir pasitikėjimu.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo aiškinama nevienodai. Vieni autoriai pabrėžė fizinį krūtinės įvaizdį, kiti akcentavo meilę arba drąsą. Todėl vardui priskiriamos reikšmės priklauso nuo pasirinktos kalbinės ir kultūrinės tradicijos.
