Svetlana pažodžiui reiškia „šviesi“, „skaisti“ arba „spindinti“. Šis aiškinimas siejamas su slavų būdvardžiu svetlyj, reiškiančiu „šviesus“ arba „skaidrus“. Lietuviškame vertime vardas perteikia šviesumo ir tyrumo sąvoką.
Žodžio reikšmė gali būti suprantama tiesiogiai, kalbant apie šviesą, aiškumą ar spindesį. Simboliniu lygmeniu šviesa įvairiose kultūrose siejama su viltimi, pažinimu ir dvasiniu budrumu. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs žmogaus savybių aprašymai.
Krikščioniškoje simbolikoje šviesa dažnai reiškia tikėjimą, tiesą ir gėrio pergalę. Slavų kultūrinėje aplinkoje šviesumo vaizdinys galėjo sietis su diena, saule ir gyvybingumu. Šie simboliai padeda paaiškinti vardo patrauklumą, tačiau nepakeičia pažodinės reikšmės.
Kai kuriuose šaltiniuose Svetlana aiškinama kaip „šviesos nešėja“. Tai platesnė, perkeltinė interpretacija, kylanti iš pirminės reikšmės. Kalbinėje vartosenoje pagrindiniu aiškinimu laikomas žodis „šviesi“, o kiti variantai papildo simbolinį suvokimą.
